žingūnė

žingū̃nė sf. (2) KŽ žr. žygūnė 1: Mes kalbame apie knygas ir laikraščius dėl žmonių, o iš tų daugumas ne tik skaityti nemoka, bet dar neišmano, kas tai yra žingūnė (pustas, pašta), per kurią knygos ir raštai yra gaunami A1886,121. Tamistos straipsnis … par kalčią žingūnės prapuolė TS1896,7. Bijau apsunkinti Tamistą svetimais kaštais, todėl inbruku grometon žingūnės markų Blv.